Curriculum Vitae – pasakymas, kuris jau nieko nebestebina. Daugelis žino, kad išvertus iš lotynų kalbos jis reiškia „gyvenimo kelią“. Tačiau, ką dar naudingo galima suprasti vien iš lotyniško šių žodžių junginio vertimo? Ar šis skambus posakis reiškia, kad savo gyvenimo aprašymą turėtume rašyti tiesiog kaip pasakojant savo “gyvenimo kelio” istoriją?
Jei rašydami tiesiog perpasakosime ką gero nuveikėme eidami savo gyvenimo keliu, rizikuojame prarasti šansą palikti įtaigų pirmą įspūdį būsimam darbdaviui. Iš savo asmeninės patirties, kaip ilgametis įdarbinimo konsultantas, galiu teigti, kad didžioji dalis mano gaunamų CV atrodo beveik vienodai ir visiems dažniausiai trūksta įtaigos.
Kaip parašyti įtaigų CV?
Reiktų pradėti nuo to, ko geriau nerašyti. Nerašykite savo gyvenimo aprašymo, kaip paprasto faktų sąrašo. Juk rašydami turite slaptą tikslą – būti pakviesti į darbo pokalbį. Paprasti objektyvūs faktų sąrašai nepadės to pasiekti. Tačiau, kas tikrai padės, tai – užmiršimas kažkokių tariamų CV rašymo taisyklių ir susitelkimas ties noru atskleisti savo bruožus ir patirtis, kurios mus išskiria iš minios.
Aš mėgstu apibūdinti CV kaip galimybę, pasitelkus įtaigų rašymo būdą paaiškinti darbdaviui, kodėl jis turėtų kviesti būtent jus ateinantį pirmadienį, 9 valandą ryto atvykti į darbo pokalbį. Svarbu nepamiršti gebėti pateikti įrodymų, kad tikrai turite tuos įgūdžius ir bruožus apie kuriuos rašote.
Beje, gana populiarus CV rašymo variantas yra – rašyti CV pasitelkus šabloną (template’ą). Tai labai suvaržo įtaigaus rašymo galimybes ir kaip specialistas, aš tikrai to nerekomenduoju. Geriau praleisti truputi daugiau laiko ir pritaikyti gyvenimo aprašymo struktūra prie savo individualių poreikių ir patirčių.
Keletas darbdavių lūkesčių į kuriuos verta atsižvelgti
Nors ir minėjau, kad geriau nesilaikyti tariamų gyvenimo aprašymo taisyklių, kai kurių lūkesčių ir industrijos normų nepavyks išvengti. Viena iš jų – “juodai ant balto”. Būkite geri, nespausdinkite savo CV ant rausvų, gelsvų, pilkšvų, melsvų ar bet kokių kitokių atspalvių lapų. Nors ir išsiskirs iš krūvos, gali keliauti tiesiai į šiukšliadėžę. Tai tiesiog demonstruoja jūsų neprofesionalumą. Taip pat spalvotas raštas jums irgi nepadės pakliūti ant darbdavio CV krūvelės viršaus. Prižadu.
Tačiau jei dirbate vizualinėse industrijose – dizainas, architektūra ar kiti menai, jūsų CV tikrai turėtų skirtis nuo bankininko. Įtraukti vizualiųjų, tokių kurios padėtų perteikti jūsų profesionalumo savo srityje lygį tikrai verta ir tai neabejotinai suteiks jūsų gyvenimo aprašymui įtaigos. (Daugiau apie tai bus kitame įraše).
Asmeninė įžanga – būtina?
Pradėti CV trumpu savęs apibūdinimu yra ganėtinai plačiai priimtina visose profesijose. Toks aprašymas pasiteisina kaip įžanga, kuri leidžia jus geriau pažinti darbdaviui. Mano nuomone ji yra be galo naudinga ir tikrai pridės jūsų CV papildomos vertės ir išskirtinumo – juk mes visi labai skiriamės. Tokia įžanga taip pat gali padėti nustatyti toną ir kryptį tavo CV, pavyzdžiui, jei norėtumėte keisti profesiją, tuomet savo įžangoje turėtumėte pasakoti kokius įgūdžius galėtumėte pritaikyti naujoje karjeros kryptyje, arba jei tiesiog siekiate ir toliau kilti karjeros laiptais aukštyn, jūsų įžanga turėtų atspindėti ilgametę darbo patirtį.
Tačiau kaip ir minėjau pradžioje, kad ir kokią įžangą, šabloną, struktūrą ar šriftą naudosite rašant CV, svarbiausia nepamiršti rašyti įtaigiai. Tad linkiu pabrėžti savo pasiekimus, o ne tiesiog vardinti atliktas užduotis ir procesus. Iki kitų blogo įrašų.
Šaltinis:
